vasarojus

vasarójus sm. sing. (1) KBII77, K, Šlč, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, KlbIX59(Skp), LKKXI177(Zt), LzŽ, Aps, Dv, Ck, Klt, Žb, Č, vãsarojus (1) Grdm, Pgr, Prk, Kl, Krtn; O, A1884,79, M, L, ŠT234 pavasarį sėjami ir tais pačiais metais duodantys derlių vasariniai javai (avižos, miežiai, žirniai, grikiai ir kt.): Šįmet vasarójus vešlus, t. y. gražūs miežiai, žirniai, pupos, avižos, kviečiai J. Vasarójus, ant Aknystą kai važiuoji, toks pageltonas Jdp. Avižas, miežius vasarójum vadina, o rugius tai žiemojum Nmč. Pry vãsarojaus kiek darbo! DūnŽ. Vasarójų teipo pat su kultuvais ir su velenu [kuldavo] Kpr. Gainiodavo į rinkį tą arklį, o bliukis daužo tą vasarójų Sk. Pjautuvu nupjoviau visą vasarójų aš viena Vdn. Tuoj eina kultų [išdžiūvusių žieminių], jau, sakyt, reikia vasarójum atleist klojimas – ogi kurgi vasarójų dėsi? Slm. Vasarójų vyrai su dalgėm kerta, o moterys rišam, statom Plvn. Piemenes žiūri, kad [karvės] vasarójun neineitų, javuos Lb. Arkliai palaidi mina tą vasarójų Krč. Būdavo, vasarójun karvės kai sulenda, tai neišvarysi Krs. Avižas [sėdavom] iš vasarójaus, miežių mažiau – avižos labiau auga, nu, ir žirnių Kp. Tų rugių teip nepaaugo tais metais, o vasarójum neėmė [prievolių] Svn. Visas vasarójus lauke (nesudorotas) Švnč. Vienas buvo pūdymas laukas, kitas – vasarójus, trečias – rugiai Ldk. Vienas laukas būdavo rugių, o kitas būdavo vasarójaus, o trečias – pūdymas Šmn. Po rugių an kitų metų [būdavo] vasarójus, o pūdymas po vasaróju: vasarójų nupjauna, tai tada pūdymuoja Slm. Važiuojant [buvo matyti] žmonės pakele gražiai ir gudriai po kalnelius dirbo vasarójų BM55(Žb). Rugius nūpjausi, vãsarojus valomas – yra darbo Grd. Ir vasarójus prejęs, ir linai pr[i]eję jau – pjauna, rauna Plvn. Vãsarojus pjautinas, duosi nūšilęs Vn. Rykmetį vãsarojų kulsyt [i](tu kulsi) Pj. Kai geras artojus, užderėjo vasarójus – nėt iš dirvos virsta JT315. ^ Eina lyg vasarojų atsėjęs (pamažu, lėtai) KrvP(Mrj). Geri metai – vasarójus iš kailio nerias Jnš. Iš tavęs tiek naudos, kiek iš vėlyvo vasarójaus Kt.